skila

skilà sf. (4) 1. Š, Ser, DŽ, Als, Yl, Jdr, Kv, Rs skeltas pagalys, pliauska: Buvo toks storas medis, o ans teparskėlė į dvi skilàs Krš. Malkas suskaldė tokioms didelėms skiloms, kad nė po pečiaus negal pakišti Tv. Stambios skìlos ilgai dega Vkš. Penkių šešių skilų̃ seniai gana pečiui iškūrenti Vdk. Atnešk skilų̃, reiks duonkepį pakurti KlvrŽ. Kelias skilàs medžio pamesk po pečių, kad džiūtų dėl prakurų J. Tas trinkas suskaldys, skilas ištašys, išabliuos – i tatai būs šulai Plt. Priskaldžiau skilų vežimalį, nuvežiau į miestą Skd. Skilõs nėr mun supjaustęs, pati vargau DūnŽ. Kelias skilikès supjauti galėjo – vyrukai tura sveikatos DūnŽ. | Įrankiais jų linksmybės buvo ilgi iš trijų skilų sudėti apali medžio trūbai S.Dauk. ║ skelta kartis: Pry mietų kala skilàs Lk. Penkias šešias skilàs suplėšysi iš to vieno pagaluko Pln. 2. NdŽ, DŽ¹, Tv, Trk atskilusi dalis, atplaiša, skeveldra, šipulys, šakalys: Akmuo nuo daužymo kūjumi skilomis eina J. Akmens skilos išlėkė į padangę [sprogdinant] rš. Kromnyčia tapė per tą plyšimą baisiai sugonyta: durys į skilas suskeldintos, langai ant ūlyčios išlakinti LC1883,14. Jei randa kame akmeną nuo perkūnijos suskaldytą, tuomet paima dvi skilas, ant vienos padeda kaltūną, o su antra sudaužo Žem. Ta jau kame pamatė beržinę skìlą, an to i šauka, ka išpjovė beržus Ms. 3. skala, balana: Užsidegsi tokią medžio skìlą Slnt. Tatai par tą karą tuokart jau su skilõms švietė Krtn. 4. ppr. dem. Žg skiltis, griežinėlis: Įdedi ten kokią šešnako (česnako) skilẽlę Plng. [V]andens įpila, dūles apalioms skilẽlėms supjausto i verda Akm.